Apie LFDPS veiklą parašė straipsnį žurnale: “Farmacija ir laikas”

Apie LFDPS veiklą parašė straipsnį žurnale: "Farmacija ir laikas"

Trumpa ištrauka:

Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Lina Ganatauskienė: „Mūsų siekis – ne konfrontacija, o nuoširdus dialogas ir kompromisų paieška“

Kaip papasakojo jau daug metų šiai visuomeninei organizacijai vadovaujanti Lina Ganatauskienė, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga buvo įkurta 2003 metais, jos „gimimo vieta“ – Kauno kolegija, o šios idėjos iniciatorius – Gintautas Viskaitis (buvęs Farmacijos departamento direktorius, prieš tai – sveikatos apsaugos ministro patarėjas farmacijai; dabar – Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos garbės narys). Tokios profesinės sąjungos steigimą, anot pirmininkės, ypač palaikė farmakotechnikai, kurie jau tuo metu įžvelgė problemas, su kuriomis teks susidurti Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kai įsigalios nauji teisės aktai. Taigi farmakotechnikams buvo ypač aktualu ir naudinga turėti visuomeninį atstovą, kuris imtųsi ginti jų profesinius interesus. Kai G. Viskaitis išvyko į užsienį, vadovavimo profesinei sąjungai vairą iš jo perėmė Lina Ganatauskienė – nuo to laiko ji per lyderio rinkimus sulaukia didžiausio narių palaikymo. 2022 metų rudenį vyko naujieji rinkimai, ir vėl pirmininke buvo patvirtinta Lina Ganatauskienė. Naująją valdybą dabar sudaro penki nariai: Lina Ganatauskienė (pirmininkė, Vilnius), Irma Pušklevič (pirmininkės pavaduotoja, Vilnius), Gintaras Vidžiūnas (Utena), Elona Brinkaitė (Panevėžys) ir Eglė Adomaitienė („Santonika“, Kaunas). Beveik visi jie – vaistininkai, tik Eglė – ne farmacijos specialistė, bet dirba farmacijos įmonėje, su farmacine ir profsąjungos veikla yra puikiai susipažinusi. Anot L. Ganatauskienės, valdybos nariams nėra jokių problemų sutartu laiku nuotoliniu būdu susiorganizuoti posėdį – pasikalbėti vienu ar kitu aktualiu klausimu, pasitarti, numatyti artimiausios veiklos kryptis, spręsti skubius klausimus. „Visi dirbame, vadinasi, posėdžiai vyksta jau po darbo valandų, tačiau mums pakanka jėgų diskutuoti teisiniais klausimais, įsigilinti į darbo kodekso eilutes, apsikeisti nuomonėmis, prieiti prie vienos ar kitos apibendrinančios išvados“, – valdybos narių aktyvumu džiaugėsi Lina Ganatauskienė.

Nuveikti darbai rodo, kad profesinė sąjunga – labai reikalinga

Apie nuveiktus darbus Lina Ganatauskienė galėtų kalbėti ištisas valandas, todėl paprašėme išskirti, už ką profsąjungos nariai organizacijai turėtų būti labiausiai dėkingi. „Vienas iš didžiausių ir neabejotinai svarbiausių pasiekimų – pagalba farmakotechnikams, kurie, 2004 metų gegužę Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, sulaukė reikalavimo skubiai persikvalifikuoti, o tą padaryti greitai – neįmanoma, – pasakoja pašnekovė. – Todėl profesinė sąjunga pirmiausia ir ėmė siekti, kad tam farmakotechnikams būtų duoda daugiau laiko persikvalifikuoti.“ Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovai, siekdami apginti savo narius farmakotechnikus, beldėsi į visų institucijų duris – pradedant parlamentarais, europarlamentarais, vaistinių tinklų vadovybe ir baigiant Prezidentūra (tuo metu prezidentė buvo Dalia Grybauskaitė) bei tuomečiu Lietuvos derybininku Europos Sąjungoje Petru Auštrevičiumi. L. Ganatauskienė prisiminė, kad būtent Prezidento institucija profsąjungos suformuluotą farmakotechnikų pagalbos šauksmą išgirdo bene greičiausiai ir ėmėsi ieškoti sprendimų, kuo ir kaip būtų galima šioje situacijoje jiems padėti. Bėda, kaip jau minėta, buvo ta, kad Lietuva į Europos Sąjungą buvo priimta patvirtinus bendrą teisės aktų paketą, kuriame Lietuvoje licencijuoti farmakotechnikai (nežina ar dėl nustatytos bendros griežtos tvarkos, ar per neapsižiūrėjimą) kažkodėl buvo palikti už borto, atimant iš jų teisę dirbti savarankiškai, nors turi ir farmakotechnikos studijų diplomą, ir licenciją. Vienintelė galimybė išlikti darbo rinkoje – persikvalifikavimas, tai yra įgytas aukštasis farmacijos išsilavinimas. Tačiau tam reikia ir laiko, ir galimybių, galų gale ir pinigų, kuo tikrai ne visi farmakotechnikai galėjo pasigirti. Todėl profsąjunga ėmėsi žygių, kad europinio reikalavimo įsigaliojimas būtų nukeltas. Ir jiems tai pavyko! „Didžiulės mūsų pastangos nenuėjo veltui, mes buvome išgirsti – Lietuvai buvo suteikta parama iš Europos struktūrinių fondų, o, gavę lėšų, universitetai greitai parengė farmakotechnikų persikvalifikavimo programas ir šie specialistai pradėjo studijas“, – sėkmingos profsąjungos veiklos vaisiais džiaugėsi pirmininkė. 2022 metų pabaigos duomenimis, tęstines studijas Vilniaus universitete jau baigė 63 farmakotechnikai. Už bendrą darbą, rūpinantis farmakotechnikais, L. Ganatauskienės vadovaujama profesinė sąjunga ypač dėkinga tuomečio sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko padėjėjui Evaldui Navickui, kitiems ministerijos tarnautojams, taip pat – darbdaviams, kurie taip pat prisidėjo, sudarydami savo darbuotojams (farmakotechnikams) sąlygas dirbti ir mokytis. „Vyko pagarbus socialinis dialogas su darbdavių atstovais, – kalbėjo Lina Ganatauskienė. – Nepasakysiu nieko naujo – darbuotojas yra priklausomas nuo darbdavio malonių, todėl labai gera prisiminti, kad vaistinių tinklai buvo geranoriški, darbuotojams sudarė sąlygas dirbti ir mokytis, skyrė ir tam tikrą finansavimą.“

Straipsnio autorė: Virginija Grigaliūnienė

Visą straipsnį galite perskaiyti žurnale “Farmacija ir laikas”

skaityti visą straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *