Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė
Viešojoje erdvėje kalbant apie vaistininkų trūkumą ir galimą vaistinių uždarinėjimą, sprendimą siūlo patys farmacijos darbuotojai. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Linos Ganatauskienės teigimu, reikia paskatinti jaunus žmones rinktis vaistininko profesiją, padidinant finansuojamų vietų skaičių universitetuose.
„Vaistininkų kaita vyksta visais laikais, tačiau pastaruoju metu tapo akivaizdu, kad išeinančiųjų į pensiją yra kur kas daugiau nei juos galinčių pakeisti farmacijos studijas baigusių studentų. Tai yra pasekmė to, kad studijos yra labai brangios ir kiekvienas norintis studijuoti neįstengia mokėti tokius pinigus, o valstybės finansuojamų vietų, norisi daugiau.Todėl tikrai reikalingas didesnis valstybės finansavimas, juk vaistininkų kompetencijų plėtra tik prasideda, dar ne visos įgytos vaistininkų žinios ir kompetencijos panaudotos Lietuvoje, jeigu paanalizuotume kitas ES šalis matytume, kiek daug vaistininkai gali prisidėti prie sveikatos sistemos.Manome, kad valstybės indėlis į vaistininkų trūkumoproblemos sprendimą bus naudingas ir pačiai valstybei. Nesvarbu, kad farmacijos verslas yra beveik 80 proc. privatus, bet jis yra Lietuvoje, sukuria darbo vietas, bei gerina sveikatos paslaugų prieinamumą Lietuvos gyventojams.Kaip matome, farmacijos specialistai ypač svarbi profesija, todėl reikėtų padidinti finansuojamų vietų skaičių, o taip pat leisti į vaistininkus persikvalifikuoti to dar nepadariusiems vaistininkų padėjėjams. Nesuprantame, kodėl nebuvo viskas nuosekliai suplanuota iki šiol“ – pabrėžė Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė L. Ganatauskienė.
Jos teigimu, sunku suprasti, kodėl 2006 metais priimant naująjį Farmacijos įstatymą, buvo veikiama buldozerio principu, neatsižvelgiant į žmones, kuriuos jie gali neigiamai paveikti.Profesinės sąjungos pirmininkė pati ilgai dirbo farmakotechnike, vėliau persikvalifikavo į vaistininkes, tad, nuolat dirbdamavaistinėse ir bendraudama su darbuotojais, pastebėjo, kad šiandien padėtis yra sudėtinga, nes nebuvo įvertinta tuometinė situacija ir nebuvo atlikti namų darbai dar 2006 metais bei nebuvo planuojama į priekį.
„Pati dirbu Vilniuje, ir iš asmeninės patirties, kai teko ieškoti darbuotojų/kolegų vaistinei, galiu pasakyti, kad rasti specialistų sudėtinga ne tik mažoms regionų vaistinėms, bet ir esančioms miestuose . Keistas argumentas, jog jei trūksta vaistininkų, galima uždarinėti vaistines, neva jų ir taip daug. Jeigu nėra poreikio, jos ir pačios užsidaro. Šiuo metu, kai vis kalbama, kad pas gydytoja papulti yra labai ilgos eilės, žmonėms vaistinė ir joje dirbantis specialistas kartais yra vienintelė galimybė pasikonsultuoti sveikatos klausimais. Taip pat gyventojai gyvena greitu tempu, skaičiuoja savo laiką ir pastebime, kad nemėgsta stovėti eilėse, todėl renkasi eiti ten kur patogu, šalia darbo ar namų, o sumažinus vaistinių prieinamumą, vaistinių klientams būtų labai nepatogu.
„Per pandemiją žmonės buvo skatinami tartis sufarmacijos specialistais, nes pakliūti pas gydytojus dažnai nebūdavo jokių galimybių, o pandemijai pasibaigus, eilės pas gydytojus niekur nedingo. Tiek vaistininkai, tiek farmakotechnikaituri sukaupę didelę patirtį, kelia kvalifikaciją, atnaujina žinias, yra įpareigoti kas penkerius metus pratęsti savo licencijas. Dažnai ateina pacientas su tokiais klausimais, kai patarti gali farmacijos specialistas, o ne retai atpažinę sudėtingą situaciją nukreipia pacientus kuo skubiau kreiptis pagalbos pas specialistus ir nedelsti.Vaistinė svarbi sveikatos sistemos dalis, tad jų yra tiek koks yra poreikis, mums kaip profesinei sąjungai svarbūs farmacijos specialistai, tačiau taip pat svarbu žinoti, kad vaistinėse sukuriamos darbo vietos ir kitiems darbuotojams. Dabar įsivaizduokite, kad uždaroma mažame miestelyje veikianti vaistinė, o artimiausia yra už 30 ar daugiau kilometrų – kur pacientui ateiti pasitarti, o darbuotojams kur rasti naują darbą“, – retoriškai klausia Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
